Geriamasis vanduo
Vandens gamyba ir tiekimas
UAB „Kretingos vandenys“ aprūpina Kretingos miestą ir rajono savivaldybę tik giluminiu požeminiu vandeniu. Centralizuotomis šalto vandens sistemomis naudojasi 12 353 vartotojų, iš kurių 7 891 priklauso Kretingos miestui, o likusieji – rajono teritorijai. Šiuo metu vandens tiekimo sistemą sudaro 39 vandenvietės, kuriose veikia 52 gręžiniai. Įmonė eksploatuoja 39 pirmo kėlimo siurblines, 17 vandens gerinimo įrenginių, 13 vandens rezervuarų, 9 antro kėlimo siurblines.
Vandens gerinimo įrenginiai užtikrina, kad iš gręžinių išgaunamas vanduo būtų išvalytas iki Lietuvos higienos normos HN 24:2023 geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Tam naudojamos vandens aeravimo, nugeležinimo filtrų ir atvirkštinės osmozės filtrų sistemos. Šie įrenginiai pašalina geležį, amonį, fluorą, manganą ir kitus cheminius / indikatorinius rodiklius, taip pat padeda panaikinti nemalonius kvapus ir pagerina vandens skonį. Siekiant išvengti mikrobiologinio užterštumo ir užtikrinti pastovią vandens kokybę, geriamasis vanduo papildomai dezinfekuojamas.
Vandens gerinimo įrenginiai:
- Aeravimo, nugeležinimo filtrų ir atvirkštinės osmozės įrenginiai veikia: Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kartenos, Kūlupėnų, Darbėnų, Vaineikių, Rubulių ir Leliūnų vandenvietėse.
- Aeravimo, nugeležinimo filtrų įrenginiai veikia: Kalniškių, Pryšmančių, Lazdininkų, Kurmaičių, Grūšlaukės, Rūdaičių, Baublių ir Jokūbavo vandenvietėse.
Tiesiogiai iš gręžinio vanduo vartotojams tiekiamas: Kašučių, Laukžemės, Plokščių, Senosios Įpilties, Šukės, Barzdžių, Juodupėnų, Pesčių, Dauginčių, Gintarų, Lubių, Nasrėnų, Klibių, Tarvydų, Tūbausių, Žibininkų, Budrių, Dupulčių, Raguviškių, Tolių, Valėnų, Žutautų vandenvietėse.
Geriamojo vandens kokybė
— Geriamojo vandens stebėsena
UAB „Kretingos vandenys“ atlieka geriamojo vandens kokybės kontrolę remdamasi Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ši norma nustato geriamojo vandens kokybės parametrus, kuriuos reikia stebėti ir kontroliuoti bei pateikia detalią šių parametrų kontrolės tvarką.
Kiekvienais metais UAB „Kretingos vandenys“ rengia ir vykdo geriamojo vandens stebėseną, kuri atliekama pagal iš anksto suderintą ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtintą planą. Stebėsenos tikslas – įsitikinti, kad skirstomuoju vandentiekio tinklu vartotojams tiekiamas vanduo atitiktų HN 24:2023 reikalavimus.
Geriamojo vandens bandiniai imami iš kiekvienos vandenvietės, o ėmimo laikotarpiai paskirstomi tolygiai per metus, kad būtų užtikrintas nuolatinis vandens kokybės stebėjimas. Kontrolės tikslams pasirenkamos įvairios vartotojų grupės, tokios kaip maisto tiekimo įmonės, mokyklos, darželiai, ligoninės ir kitos vietos, kur vandens kokybė ir saugumas yra ypač svarbūs.
Geriamojo vandens kokybės rodikliai pagal stebėseną
— Saugos išlygų taikymas
Geriamojo vandens tiekėjai gali gauti vandens saugos išlygas, leidžiančias laikinai nukrypti nuo geriamojo vandens saugos reikalavimų, pagal kurias leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vieno ar kelių rodiklių vertės viršija Geriamojo vandens higienos normose HN 24:2023 nurodytas cheminių rodiklių ribines vertes. Išlygos gali būti suteikiamos tik tuo atveju, jei tai yra laikina ir jei tiekėjas užtikrina, kad vandens tiekimas atitiktų sveikatos saugos reikalavimus per nustatytą terminą.
Indikatorinių rodiklių išlygos taikymas
UAB „Kretingos vandenys“, vadovaudamasi Geriamojo vandens įsakymo 10 straipsnio 2 punkto nuostata, gavo leidimą laikinai, 2022-2028 metų laikotarpiu, nukrypti nuo Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalaujamų viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės indikatorinių rodiklių (bendroji geležis, amonis, skonis, kvapas, drumstumas) verčių šiose vandenvietėse: Nasrėnų, Daktarų-Klibių, Tarvydų, Žibininkų, Kašučių, Senosios Įpilties, Valėnų, Budrių, Vaineikių, Rubulių, Dauginčių, Plokščių, Šukės, Tolių, Kalniškių, Lubių, Raguviškių, Juodupėnų, Laukžemės, Grūšlaukės, Rūdaičių, Lazdininkų, Žutautų, Tūbausių, Gintarų.
Indikatorinių rodiklių viršijimas geriamajame vandenyje rodo nukrypimus nuo įprastinės vandens kokybės, tačiau nebūtinai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai.
Fluoridų išlygos taikymas
UAB „Kretingos vandenys“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įsakymo 10 straipsnio 3 punkto nuostata, gavo išlygas laikinai, viešai tiekti vandenį gyventojams su padidėjusiu toksiniu cheminiu rodikliu (fluoridu) ir nukrypti nuo Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 reikalavimų šiose vandenvietėse: Nasrėnų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Daktarų-Klibių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Tarvydų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Barzdžių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Žibininkų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Kašučių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Pesčių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Senosios Įpilties (iki 2026 m. sausio 4 d.), Budrių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Vaineikių (iki 2025 m. spalio 1 d.), Rubulių (iki 2026 m. spalio 1 d.), Dauginčių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Plokščių (iki 2026 m. sausio 4d.), Pryšmančių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Šukės (iki 2026 m. sausio 4 d.), Tolių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Kluonalių (iki 2023 m. spalio 1 d.), Leliūnų (iki 2025 m. gruodžio 9 d), Juodupėnų, (iki 2025 m. gruodžio 9 d), Raguviškių (iki 2025 m. gruodžio 9 d)ir Laukžemės (iki 2025 m. gruodžio 9 d).
Fluoridas ir jo poveikis žmonių sveikatai
Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, t.y. vartotojas jo negali pajausti. Fluoridas būtinas žmogaus organizmui. Optimalus šio elemento kiekis lemia dantų atsparumą ėduoniui, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Tačiau per dideli fluorido kiekiai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui yra 3,5 mg, rekomenduojama paros norma nėščiosioms moterims yra 3,0 mg.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, taip pat galimi kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dantų fluorozė gali išsivystyti danties vystymosi ir formavimosi metu, t. y. iki 8-10 metų amžiaus vaikams. Todėl besilaukiančioms mamoms ir vaikams iki 10 metų svarbu kontroliuoti su maistu ir vandeniu gaunamą fluoridų kiekį.
Siekiant išvengti neigiamo fluoridų poveikio, rekomenduojama:
- Vengti vandens su padidintu fluoridų kiekiu, daugiau vartoti sulčių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluorido įsisavinimą organizme, o vitaminas C ir B1 padeda fluoridui greičiau pasišalinti iš organizmo;
- Dantų priežiūros priemones (pastą, skalavimo skysčius) rinktis su mažesniu fluorido kiekiu arba visai be jo;
- Nevartoti maistui druskos su fluoru, nevartoti maisto papildų, kuriuose yra fluoro;
- Saikingai vartoti maisto produktus, kuriuose yra daugiau fluoro (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai).
- Reguliariai tikrinti vaikų dantis ir kt.
Boro išlygos taikymas
UAB „Kretingos vandenys“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įsakymo 10 straipsnio 3 punkto nuostata, gavo išlygas laikinai, viešai tiekti vandenį gyventojams su padidėjusiu toksiniu cheminiu rodikliu (boru) ir nukrypti nuo Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 reikalavimų šiose vandenvietėse: Barzdžių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Žibininkų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Valėnų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Vaineikių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Dupulčių (iki 2024 m. balandžio 1 d.).
Boras ir jo poveikis sveikatai
Lietuvos higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugo ir kokybės reikalavimai“ nustatyta boro ribinė rodiklio vertė yra 1,5 mg/l.
Pasaulio sveikatos organizacijos parengtame geriamojo vandens kokybės vadove nurodyta rekomenduojama boro koncentracija geriamajame vandenyje – 2,4 mg/l. Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi priimtiną saugų vidutinį boro suvartojimo vidutiniškai 63 kg sveriančiam suaugusiam žmogui per parą – 0,16 mg boro/kg kūno svorio per parą, arba vidutiniškai apie 10 mg boro per parą.
Nėra daug duomenų apie nuodingą boro poveikį žmogaus sveikatai. Literatūroje nurodoma, kad dideli boro kiekiai gali sukelti apsinuodijimus. Nustatyta, kad suaugusiam žmogui, gaunant daugiau nei 20 mg boro per parą, galima pakenkti reprodukcinei funkcijai. Kiti tyrimai rodo, kad klinikiniai boro toksiškumo požymiai (dirglumas, traukuliai, virškinimo trakto sutrikimas ir kt.) gali pasireikšti suvartojus nuo 100 iki 55500 mg boro, priklausomai nuo amžiaus ir kūno svorio. Boro junginiai yra toksiški tik esant didelėms dozėms.
Vandenį, kuriame boro kiekis viršija leidžiamas normas, atsargiai turėtų vartoti vaikai ir nėščios moterys. Šiuo atveju, vartojant didelius vandens kiekius maisto ruošime, rekomenduojama vandenį įsigyti iš parduotuvių.
— Toksiniai (cheminiai) rodikliai
— Geriamojo vandens kokybės žemėlapis
Rekomendacijos
Kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą?
Viena iš pagrindinių didelio vandens suvartojimo priežasčių – nuvertinami vandens ištekliai ir įprotis neužsukti maišytuvo, kai vanduo nereikalingas. Norint sumažinti geriamojo vandens suvartojimą namuose, pakanka kelių paprastų, bet veiksmingų sprendimų. Rekomenduojame formuoti atsakingus vartojimo įpročius ir vengti perteklinio vandens naudojimo buitiniams poreikiams.
Vonios kambaryje
- Montuokite aeratorius ant čiaupų ir dušo galvučių – jie sumažina vandens srautą iki 30–50 %, išlaikydami stiprią srovę.
- Naudokite maišytuvus su viena svirtimi, kad greičiau sureguliuotumėte temperatūrą ir mažiau švaistytumėte vandenį.
- Rinktis maudynes duše, o ne vonioje. Remiantis oficialia statistika, prausiantis vonioje sunaudojama apie 100 litrų vandens.
- Sutrumpinkite dušo laiką 1–2 minutėmis – taip sutaupoma iki 30 l vandens vieno prausimosi metu.
- Valantis dantis, skutantis, plaunant rankas ir atliekant kitus higienos ritualus – užsukite vandenį. Per kelias minutes gali ištekėti iki 10 litrų vandens.
- Naudokite dvigubo nuleidimo WC bakelius (3/6 l).
- Nedelsdami taisykite varvančius maišytuvus – lašantis kranas gali prarasti iki 50 l/dieną.
Virtuvėje
- Plaunant indus, venkite tekančio vandens – naudokite pripildytą kriauklę arba indaplovę.
- Skalbyklę ir indaplovę junkite tik pilnai pakrautas, rinkitės ECO režimą.
- Daržoves ir vaisius plaukite dubenyje, o ne po tekančiu vandeniu.
- Nenaudokite tekančio vandens maistui atšildyti.
- Užvirinkite tik tiek vandens, kiek reikia, o ne visą virdulį.
- Laikykite vandens ąsotį šaldytuve, kad nereikėtų laukti, kol atšils iš čiaupo.
- Prisvilusius puodus ar kitus indus pirmiausia užmerkite, o tada plaukite.
Lauko ir ūkio poreikiams
- Rinkite lietaus vandenį. Naudokite laistymui ir kitiems ūkio poreikiams.
- Laistykite ryte arba vakare, kad sumažėtų garavimas.
- Lašinamoji laistymo sistema sumažina vandens sunaudojimą iki 60 %.
- Nelaistykite atvira žarna, o vietoj to naudokite spyruoklinius purkštukus.
- Automatinę laistymo purkštukų sistemą parinkti tokią, kuri optimaliai būtų instaliuota ir laistytų tik numatytą laistymo teritoriją, o ne namą, šaligatvį ar gatvę.
- Į savo drėkinimo sistemos valdiklį instaliuokite lietaus jutiklį, kad sistema neveiktų lyjant.
- Nelaistykite vejos vėjuotomis dienomis, kai didžioji dalis vandens išgaruoja.
- Tvarkymo darbams paviršių valymui ir plovimui naudokite ne aukšto slėgio purkštukus ir žarnas, bet šluostę.
Kaip išvengti stovinčio vandens keliamos rizikos sveikatai?
Stovintis vanduo sudaro palankias sąlygas bakterijų (pvz., Legionella, E. coli) dauginimuisi, biofilmo susidarymui ir sunkiųjų metalų išsiskyrimui iš vamzdynų. Dėl to gali pablogėti vandens kokybė ir kilti rizika žmonių sveikatai.
Kad būtų išvengta šių pavojų, rekomenduojama užtikrinti nuolatinį vandens vartojimą ir cirkuliaciją, ypač pastatuose, kuriuose vanduo naudojamas retai arba yra laikinas neužimtumas (pvz., įstaigos, sandėliai, sodybos). Reguliarus vandens tekėjimas padeda išvengti sąstingio, sumažinti mikrobiologinę taršą ir užtikrinti tinkamą vidaus vandentiekio sistemos higieną.
Kasdienės prevencinės priemonės
- Rytais leiskite vandeniui nubėgti 30–60 sekundžių.
- Nenaudokite pirmos stiklinės vandens po nakties.
- Kartą per 1–3 mėn. nuvalykite dušo galvutes ir aeratorius.
Vandens cirkuliacijos palaikymas
- Reguliariai naudokite visus čiaupus, net ir retai naudojamus – bent kartą per savaitę.
- Mažai naudojamus čiaupus praplaukite 2–3 minutes.
Periodiniai praplovimai
- Praleiskite vandenį 5–10 minučių, ypač karštą.
- Atlikite sistemų praplovimą visuose čiaupuose.
Vengti nenaudojamų vamzdynų atšakų
- Šalinkite ar užsukite „akląsias“ atšakas ir nenaudojamus čiaupus.
- Tokios atšakos yra bakterijų kaupimosi vieta.
- Jeigu tokių atšakų yra – reguliariai praplaukite arba nuleiskite vandenį.
Vengti perteklinio vandens kaupimo talpose
- Neužpildyti talpų didesniu nei reikalinga kiekiu vandens ilgesniam laikui.
- Vandens laikymas be cirkuliacijos skatina bakterijų dauginimąsi.
Vandens filtrų ir įrangos priežiūra
- Reguliariai tikrinkite vandens filtrus ir aeratorius. Išvalykite talpas, kuriose laikomi filtrai.
- Reguliariai keiskite vandens filtrus
- Susidėvėję, užsikalkėję ir neprižiūrimi įrenginiai gali tapti bakterijų židiniais.
- Patikrinkite, ar nėra pratekėjimų, nuosėdų ar užsikimšimų.
Vandens temperatūros kontrolė
- Šaltas vanduo turi būti ≤ 20 °C. Temperatūrai pakilus, didėja mikroorganizmų dauginimosi rizika.
- Izoliuokite vamzdžius, kad jie nešiltų nuo karšto vandens trasų.
Vandens talpų naudojimas
- Nekaupkite perteklinio vandens ilgam laikui.
- Talpos turi būti naudojamos tik tiek, kiek reikia, užtikrinant nuolatinę cirkuliaciją.
Periodinė dezinfekcija
Atliekama, jei vanduo stovėjo ilgai arba įvyko sistemaus sutrikimas:
- Terminė dezinfekcija (karštu vandeniu).
- Cheminė dezinfekcija sertifikuotomis priemonėmis.
Kokių veiksmų reikia imtis, kai paaiškėja, kad geriamąjį vandenį galimai nesaugu naudoti?
Nustačius arba kilus įtarimui, kad geriamasis vanduo gali būti užterštas ar kitaip nesaugus vartoti, būtina nedelsiant imtis veiksmų, siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą ir užtikrinti saugaus vandens tiekimą. Toliau pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, kurios turi būti vykdomos tiek individualiuose namų ūkiuose, tiek įstaigose ar organizacijose.
Susisiekimas su vandens tiekėju
- Praneškite apie įtarimus ir kreipkitės dėl vandens kokybės patikrinimo.
- Gali prireikti atlikti vandens tyrimus.
Nedelsiant nutraukiamas galimai nesaugaus vandens tiekimas / vartojimas
- Pateikiama aiški informacija vartotojams (miesto portalai, facebook paskyros, interneto svetainės, elektroninis paštas, SMS žinutės ir kt.) nurodoma, kad vanduo laikinai yra netinkamas vartoti, todėl jo negalima naudoti maisto ruošai, dantims valyti, kūdikių mišiniams ruošti, ar plauti maisto produktus.
- Pateikiami rekomenduojami veiksmai ir numatoma situacijos sprendimo eiga.
Užtikrinamas saugaus vandens tiekimas specialiuoju vandenvežiu automobiliu
- Sudaromas ir paskelbiamas geriamojo vandens atvežimo grafikas.
- Pateikiamos jo laikymo ir vartojimo rekomendacijos.
Nedelsiant atliekami geriamojo vandens tyrimai
- Pagal situaciją: mikrobiologiniai (žarnyno lazdelės (E. coli), koliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai ir kt.), cheminiai (nitratai, sunkieji metalai ir kt. ).
- Jeigu vanduo skleidžia kvapą, matomi spalvos pokyčiai – tiriama geležis, manganas, amonis ir kt.
Informuojamos atsakingos institucijos
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT)
- NVSC (jei vanduo tiekiamas centralizuotai)
Nustatoma ir pašalinama taršos priežastis
- Galimos vandens taršos priežastys: vandentiekio avarijos, rezervuarų užterštumas, netinkama filtrų ir vandentiekio priežiūra, įrangos gedimai, vandens sąstingis mažai naudojamose atšakose, gręžinių techniniai defektai.
- Kuo greičiau atkuriama geriamojo vandens kokybė iki higienos normų.
- Vykdomi vandentiekio sistemos plovimai, arba, atitinkamai pagal situaciją, atliekama dezinfekcija, terminė dezinfekcija (karštu vandeniu), cheminė dezinfekcija sertifikuotomis medžiagomis. Dezinfekcija privaloma, jei nustatoma mikrobiologinė tarša.
Atliekami pakartotiniai vandens tyrimai
- Vanduo laikomas saugiu tik gavus tinkamus pakartotinių tyrimų rezultatus.
- Iki tol gyventojai turi naudoti specialiuoju transportu pristatomą vandenį.
Atnaujinamas vandens tiekimas
- Informuojami vartotojai, kad šaltas vanduo yra ir gali saugiai juo naudotis.