Nuotekų surinkimas ir valymas
UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuoja 13 vnt. biologinių nuotekų valymo įrenginių Kretingos mieste ir Kretingos rajone. Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose valomos centralizuotai surinktos nuotekos iš Kretingos, Vydmantų, Rūdaičių, Pryšmančių, Dupulčių, Raguviškių, Jokūbavo, Baublių, Kartenos, Kūlupėnų, Salantų, Grūšlaukės ir Darbėnų. Nuotekų valyklose per 2025 m. išvalyta – 2254,4, tūkst.m³ nuotekų, iš jų Kretingos miesto nuotekų valykloje per metus išvalyta – 1690,8 tūkst. m³ nuotekų arba vidutiniškai 4,6 tūkst. m³ nuotekų per parą. Per 2025 m. nuotekų valykloje nusausinta 507 t perteklinio dumblo.
Kretingos miesto nuotekų valykla. Bendrovė iš Kretingos miesto ir rajono vandenviečių geriamuoju vandeniu aprūpina Kretingos miesto ir rajono gyventojus bei vykdo buitinių ir gamybinių nuotekų surinkimą ir valymą Kretingos miesto nuotekų valykloje adresu Kretingos m. sav., Kretingos m., Lankų g. 17, o išvalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, Tenžės upelį. Į ūkinės veiklos vykdytojo eksploatuojamus nuotekų valymo įrenginius nuotekos patenka iš Kretingos miesto, Kurmaičių k. ir iš Padvarių k. socialinės globos namų. Kretingos miesto nuotekų valymo įrenginių projektinis našumas/hidraulinis pajėgumas – 5160 m3 nuotekų per parą arba 1878 tūkst. m3 per metus, o apkrovimas pagal GE yra iki 32000. Vidutinis paros nuotekų debitas – 4685 m3 arba 1710025 m3 per metus. Vidutinis nuotekų užterštumas patenkantis į valymo įrenginius: BDS7 iki 350 mg/lO2, SM iki 250,0 mg/l, Nb iki 60 mg/l, Pb iki 20 mg/l. Nuotekų valymo įrenginiuose pašalinama 95% organinių teršalų, 90% suspenduotų medžiagų bei biogeninių teršalų (bendro azoto ir bendro fosforo), atitinkamai 80 ir 95%.
Kretingos miesto nuotekų valyklos technologinių procesų aprašymas. Kretingos nuotekų valymo įrenginiai buvo pradėti eksploatuoti 1978 metais. Pirmoji rekonstrukcija įvyko 2006 metais, antroji – 2013 metais.
Nuotekos iš Kretingos miesto į nuotekų valyklos valymo įrenginius atiteka savitaka. Valymo įrenginių projektinis vidutinis paros debitas – 4685 m3/d. Nuotekų valymo įrenginių technologinio proceso kontrolė ir valdymas atliekamas per SCADA sistemą.
Asenizacinėmis mašinomis atvežtos nuotekos yra priimamos nuotekų priėmimo stotelėje. Įrengtas uždaras gelžbetoninis priėmimo rezervuaras. Ant rezervuaro pastatytas konteinerio tipo pastatas su visa reikalinga įranga nuotekų apskaitai.
Pirmasis nuotekų valymo etapas yra mechaninis valymas – tai parengtinis (pirminis) nuotekų valymas. Mechaniniam nuotekų valymui naudojami tokie įrenginiai kaip grotos, paskirstymo kamera, aeruojamos smėliagaudės. Nuotekos pirmiausia patenka į grotų pastate esančias automatines grotas. Šiame etape iš nuotekų pašalinami stambūs nešmenys, mineralinės (smėlis, šlakas ir kt.) priemaišos, išplaukiančios (riebalai ir kt.), skendinčios medžiagos ir kitos įvairios medžiagos, kurios nepageidaujamos kituose nuotekų valymo etapuose. Grotų pastate viename latake įrengtos sraigtinės, o kitame – laiptuotos grotos. Sulaikytos nuogriebos šalinamos sraigtu, nuplaunamos plovimo sistema, nusausinamos ir automatiniu būdu tiekiamos į konteinerį. Nuogriebų drėgnumas siekia iki 25% SM. Konteineriui prisipildžius grotų nešmenys priduodami atliekų tvarkytojams.
Iš grotų pastato ventiliacijos angos surinktas užterštas oras yra šalinamas per pastato stoge įrengtą ortakį. Iš grotų pastato organizuotai yra išmetamas kvapas (kvapo taršos šaltinis Nr. 1).
Po grotų nuotekos savitaka vamzdžiu teka į teritorijoje esančią atvirą paskirstymo kamerą ir skirstosi tolygiai į dvi analogiškas nuotekų valymo linijas patenkančias į dvi smėliagaudes. Iš atviros paskirstymo kameros į aplinkos orą neorganizuotai išsiskiria kvapas (kvapo taršos šaltinis Nr. 2).
Smėliagaudėse nusodinamas smėlis ir kitos sunkios medžiagos. Smėlio šalinimui iš nuotekų įrengtos aeruojamos smėliagaudės su riebalų gaudykle. Smėliagaudėje sulaikytas smėlis šalinamas erliftų pagalba. Nuotekų aeravimui naudojamos 3 menčių rotorinės orapūtės, kurios įrengtos smėlio sausinimo pastatuose. Iš smėliagaudės pašalintas smėlis, žvyras tiekiamas į smėlio plovimo ir nusausinimo įrenginį – smėlio separatorių (smėlio plovimui naudojamas techninis vanduo), o iš jo – į konteinerius, tinkamus transportuoti sunkvežimiais. Nuotekų valyklos teritorijoje yra pastatyti 1100 l talpos mobilūs sandarūs plastikiniai konteineriai, jiems prisipildžius, kreipiamąsi į atliekų vežėją ir atliekos perduodamos atliekų tvarkytojui.
Iš atvirų smeliagaudžių į aplinkos orą neorganizuotai išsiskiria kvapas (kvapo taršos šaltiniai Nr. 3 ir 4).
Sekantis etapas – biologinis (antrinis) nuotekų valymas. Biologinio nuotekų valymo dalyje nuotekos valomos aktyvaus dumblo ir jame esančių mikroorganizmų pagalba. Nuotekų valykloje naudojami nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesai azoto ir fosforo pašalinimui. Po grotų ir smėliagaudžių nuotekos, didesnis nei projektinis debitas, savitaka nukreipiamos į išlyginamąjį rezervuarą. Iš šio rezervuaro nuotekos atgal grąžinamos dviejų siurblių pagalba į paskirstymo kamerą prieš smėliagaudes ir biologinio valymo įrenginius. Rezervuare yra sumontuotos maišyklės, kurios neleidžia nusėsti suspenduotoms medžiagoms. Nuotekos iš rezervuaro grąžinamos palaipsniui, kad nebūtų sutrikdytas nuotekų valymo procesas. Kretingos miesto nuotekų valykloje šis nuotekų valymo etapas vykdomas aerotankuose su antriniais nusodintuvais. Iš smėliagaudžių dalis nuotekų per slenkstį patenka į anaerobines kameras, o kita nuotekų dalis teka į denitrifikacines kameras. Į veikliojo dumblo denitrifikatorius teka apie 10% nuotekų kiekio ir visas apytakinis veiklusis dumblas. Talpose įrengtos maišyklės. Iš denitrifikacinių kamerų nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys patenka į anaerobinę zoną. Jose įrengtos maišyklės. Iš anaerobinių kamerų nuotekų ir veikliojo dumblo mišinys patenka į aerotankus. Aerotankas yra apvalios formos, centrinėje dalyje yra antrinis nusodintuvas. Aerotankuose nuotekų tekėjimą ratu sukuria lėtaeigės maišyklės. Tekėjimą sąlygoja rezervuaro forma. Deguonis į nuotekas įterpiamas paviršinių aeratorių pagalba. Aerotankai padalinti į aeracines ir anoksines zonas. Zonų apimamas plotas gali būti keičiamas išjungiant ir įjungiant paviršinius aeratorius. Iš aerotankų reaktorių (kvapo taršos šaltiniai Nr. 5 ir 6) į aplinkos orą išsiskiria kvapas. Aerotankuose susidarantis nuotekų dumblas šalinamas gravitaciniu būdu į dumblo siurblinę. Iš aerotankų nuotekos vamzdžiu, įrengtu po dugnu, patenka į antrinius nusodintuvus, perteklinis dumblas nusėda ant dugno ir įrenginių pagalba šalinamas į dumblo siurblinę. Išplūdos (antrinių nusodintuvų paviršiuje susidaręs likutinis plonas dumblo sluoksnis šalinamas išplūdų šalinimo įrenginiu ir savitaka patenka į vietinę nuotekų siurblinę, kurioje sumontuoti du siurbliai. Išvalytos nuotekos antrinių nusodintuvų latakais teka į tretinio valymo pastate esančius įrenginius, prateka pro papildomo valymo filtrus (kurių akučių dydis 50 m), automatinio mėginių semtuvo šulinį bei debito matavimo mazgą ir išleidžiamos į Tenžės upės melioracijos griovį. Dalis valytų nuotekų yra tiekiamos į techninio vandens siurblinę, iš kurios valytos nuotekos naudojamos nešmenų, smėlio tvarkymo ir septinių nuotekų tvarkymo procesuose.
Nuotekų apvedimo linija yra užplombuota. Jei apvedimo linijos sklendės plomba būtų nutraukta, sklendė atsukta, avarijos atveju, susimaišiusios nuotekos iš apvedimo linijos ir išvalytos nuotekos vamzdžiu ištekėtų į Tenžės upę.
Dumblo siurblinė sublokuota su anaerobinėmis talpomis ir denitrifikatoriais. Siurblinėje įrengti siurbliai, skirti apytakinio dumblo ir perteklinio dumblo judėjimui. Perteklinio dumblo siurbliai yra programiškai nustatyti, kad iš apytakinio dumblo talpos perpumpuotų iki 10% apytakinio dumblo, kuris laikomas pertekliniu dumblu ir yra tiekiamas į dumblo sausinimo įrenginį.
Dumblo sausinimo įrenginys, sumontuotas dumblo sausinimo pastate. Perteklinis dumblas sausinimui tiekiamas sraigtiniu siurbliu su dažnio keitikliu į juostinį filtpresą (filtpresų projektiniai našumai 120-190 kgSM/h (neeksploatuojamas) ir 200-300 kgSM/h) ir su juo sublokuotą juostinį sausintuvą. Dumblo sausinimui naudojamas sauso tipo polimeras ir tiekiamas į polimerų ruošimo ir dozavimo įrenginį. Pertekliniam dumblui tankinti ir sausinti pastatytas kombinuotas tankintuvas su juostiniu filtpresu. Nuotekų dumblas tankinimo įrenginyje yra sutankinamas pridedant polimero. Sutankintas iki 4% SM dumblas tiekiamas tiesiai į juostinį filtpresą. Nusausintas iki 20% SM dumblas šnekinio transporterio pagalba yra pakraunamas į dumblo priekabą. Dumblo krovimas į priekabą vyksta patalpoje. Įrangos našumas – ne mažesnis kaip 60% nuo bendro dumblo kiekio susidarančio Kretingos nuotekų valykloje ir atvežamo dumblo. Perteklinis dumblas taip pat atvežamas iš kitų Bendrovės nuotekų valymo įrenginių (Vydmantų, Salantų, Grūšlaukės, Jokūbavo, Baublių, Darbėnų, Kartenos, Kūlupėnų, Raguviškių, Rūdaičių, Dupulčių, Pryšmančių), ir supilamas į perteklinio dumblo talpą kartu su Kretingos miesto nuotekų valyklos pertekliniu dumblu, sumaišomas ir tiekiamas į dumblo sausinimo įrenginį. Sausinimo metu iš dumblo pašalintas vanduo nuvedamas į vietinę nuotekų siurblinę, iš kurios siurbliais tiekiamas į nuotekų valymo įrenginių pradžią. Nusausintas perteklinis dumblas, išlaikytas dumblo laikymo aikštelėse daugiau nei metus, kasmet pagal įmonių paruoštus tręšimo planus iki 2000 m3 atiduodamas laukų tręšimui ir/arba laukų rekultyvacijai. Dumblo sausinimo pastate iš dumblo sausinimo įrenginio ir iš sausinto dumblo transportavimo priekabos išsiskiria kvapas. Oras iš pastato oro nutraukimo sistema per ortakį organizuotai yra šalinamas į aplinką. Su šalinamu oru kartu į aplinką išsiskiria ir dumblo sausinimo patalpoje susidarantis kvapas (kvapo taršos šaltinis Nr. 7).
Prisipildžius dumblo sausinimo pastate esančiai perteklinio dumblo transportavimo priekabai – išvežamas į dumblo sandėliavimo aikštelę. Dumblo laikymo aikštelėje įrengtos 6 dumblo laikymo aikštelės (3 nerenovuotos, 3 renovuotos, visos dengtos su stogu), bendras tūris – 4900 t, sekcijų šonai ir pagrindas – betoninis. Vienos aikštelės išmatavimai: LxB=36*9 m., gylis – 2,5 m. Visos sekcijos vienodo dydžio. Betoninis dugno nuolydis suformuotas taip, kad nudrenuotas vanduo/filtratas sutekėtų į aikštelės dugne esamus latakus. Latakuose yra skirtingų frakcijų smėlio ir žvyro sluoksnis bei nuvedimo vamzdis. Vamzdynas sujungtas su drenažine vandens nuvedimo sistema. Filtratas keliauja į vietinę siurblinę ir grąžinamas į nuotekų paskirstymo kamerą, kur praeina visą nuotekų valymo procesą (mechaninį ir biologinį valymą). Šiose aikštelėse per paskutinius du metus sukaupiama iki 700 t sausinto dumblo. Kitų 6 aikštelių (kuriose yra sukauptas dumblas iki 2004 metų ir jos nebėra eksploatuojamos) tūris toks pats, pagrindas betoninis, tačiau jose laikomas dumblas sukauptas iki 2004 m, šios aikštelės nebepildomos. Iki 2004 metų šiose aikštelėse sukaupta iki 5055 t dumblo. Šį dumblą planuojama panaudoti tręšimui, nes jis yra išlaikytas daugiau nei vienerius ir metus ir, padarius preliminarius dumblo tyrimus, tinkamas tręšimui. Iš dumblo laikymo aikštelių/sekcijų (6 vnt.) į aplinkos orą išsiskiria kvapas (kvapo taršos šaltiniai Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 13). Neeksploatuojamose dumblo aikštelėse, kurių plotas 9600 m2 sukaupta 57600 t istorinio dumblo. Senasis (istorinis) dumblas (kurio sukauptas kiekis yra 57600 t) buvo tiekiamas į saugojimo aikšteles 92-98,5% drėgnumo. Senajį „istorinį“ dumblą pagal galimybių studiją, siūloma sutvarkyti uždengiant neeksploatuojamas aikšteles ir dumblą sukrauti į geokonteinerius. Geokonteineriai būtų įrengiami valyklos teritorijoje, išnaudojant esamų dumblo aikštelių vietą. Dumblo sausinimo metu susidaręs filtratas būtų išvalomas nuotekų valymo įrenginiuose, o nusausinto dumblo geokonteineriai – uždengiami gruntu ir apželdinami. Sausinant nuotekų dumblą jo tūris ženkliai sumažėja, todėl atlaisvintos nuotekų dumblo sandėliavimo aikštelės būtų užpilamos gruntu ir apželdinamos.
Pagal nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelę UAB „Kretingos vandenys“ Kretingos miesto eksploatuojami komunalinių nuotekų valymo įrenginiai viršija 10000 GE, todėl yra normuojamas biocheminis deguonies suvartojimas BDS7, ChDS, bendras azotas ir bendras fosforas. Kontroliuojami parametrai nuotekose prieš valymą: BDS7, ChDS, suspenduotos medžiagos, bendras azotas ir bendras fosforas. Kontroliuojami parametrai išleidžiamose nuotekose po valymo: temperatūra, pH, BDS7, ChDS, suspenduotos medžiagos, bendras azotas, bendras fosforas, fosfatai (fosfatų fosforas), nitritai, nitratai, amonio azotas, chloridai, riebalai, bendras chromas, naftos produktai. Išleidžiamos valytos nuotekos turi atitikti Nuotekų tvarkymo reglamento 1 lentelėje nurodytus bendruosius reikalavimus į gamtinę aplinką išleidžiamoms nuotekoms. Pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 1 lentelę, kai komunalinės nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką nuo 10000 GE, nustatytas kontrolinių matavimų dažnis – 1 k./mėn. Nuotekų ėminiai imami prieš valymą ir po valymo įrenginių. Poveikio paviršinio vandens (poveikio aplinkai) monitoringas turi būti vykdomas vadovaujantis monitoringo nuostatų 1 priedo 32 punkto reikalavimais. Kontroliuojami parametrai: pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitritai, nitratai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas.
Kretingos rajono nuotekų valyklos. UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valymo įrenginius Kretingos rajone eksploatuoja: Vydmantuose, Salantuose, Rūdaičiuose, Pryšmančiuose, Baubliuose, Jokūbave, Raguviškiuose, Dupulčiuose, Darbėnuose, Grūšlaukėje, Kartenoje ir Kūlupėnuose.
Kretingos rajono gyventojų panaudotas vanduo, virtęs nuotekomis, kanalizacijos tinklais surenkamas į siurblines, o iš ten paduodamas į mechaninius – biologinius nuotekų valymo įrengimus. Čia nuotekos išvalomos ir išvalytas vanduo išleidžiamas į gamtinę aplinką. Nuotekų valymo proceso metu susidaręs dumblas, asenizacine transporto priemone yra vežamas į pagrindinę Kretingos miesto nuotekų valyklą. Perteklinis dumblas sausinimo preso pagalba džiovinamas ir laikomas saugojimo aikštelėse. Lietaus nuotekų tinklais surenkamos paviršinės nuotekos išleidžiamos išleistuvais. Pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą į kontroliuojamų išleistuvų sąrašą patenka išleistuvai, kurių Nr. 1, 6, 11-12, 18, 19, 21, 22, 25-27, 26.
Vidutiniškai, per mėnesį iš Baublių, Dupulčių, Grūšlaukės ir Pryšmančių nuotekų valyklų į gamtinę aplinką yra išleidžiama iki 1100 m³ išvalytų nuotekų. Jokūbavo ir Raguviškių, valyklos per mėnesį vidutiniškai išvalo iki 1500 m³. Kartenos, Kūlupėnų ir Darbėnų valyklos – nuo 2400 m³ iki 2800 m³. Salantų miestelis iki 11000 m³, o Vydmantai iki 19000 m³. Pagal nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelę UAB „Kretingos vandenys“ Kretingos rajone eksploatuojami komunalinių nuotekų valymo įrenginiai neviršija 10000 GE, todėl visose Kretingos rajono nuotekų valyklose yra normuojamas biocheminis deguonies suvartojimas – BDS7, o Darbėnų, Kartenos, Kūlupėnų, Vydmantų ir Salantų nuotekų valyklose papildomai normuojamas bendras azotas ir bendras fosforas. Kontroliuojami parametrai nuotekose prieš valymą: BDS7 (Dupulčių, Raguviškių, Jokūbavo, Baublių, Grūšlaukės, Rūdaičių, Pryšmančių, Darbėnų, Kartenos, Kūlupėnų, Vydmantų ir Salantų nuotekų valyklose), bendras azotas ir bendras fosforas (Darbėnų, Kartenos, Kūlupėnų, Vydmantų ir Salantų nuotekų valyklose). Išleidžiamos valytos nuotekos turi atitikti Nuotekų tvarkymo reglamento 1 lentelėje nurodytus bendruosius reikalavimus į gamtinę aplinką išleidžiamoms nuotekoms. Pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 1 lentelę, kai komunalinės nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką ir neviršija 2000 GE, nustatytas kontrolinių matavimų dažnis – 1 k./ketv. Nuotekų ėminiai imami prieš valymą ir po valymo įrenginių. Bendras nuotekų išvalymo efektyvumas svyruoja nuo 73% iki 99%.
Vadovaujantis ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 11.2.1 papunkčiu, poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą privalo vykdyti ūkio subjektai, valantys nuotekas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 GE. Salantų, Jokūbavo, Baublių, Raguviškių, Dupulčių, Kartenos, Kūlupėnų, Grūšlaukės, Darbėnų, Rūdaičių ir Pryšmančių nuotekų valymo įrenginiai neatitinka šio kriterijaus ir į aglomeracijų ribas nepatenka, o Vydmantų nuotekų valymo įrenginiai viršija 2000 GE, atitinka šį kriterijų ir į aglomeracijų ribas patenka. Poveikio paviršinio vandens (poveikio aplinkai) monitoringas turi būti vykdomas vadovaujantis monitoringo nuostatų 1 priedo 32 punkto reikalavimais. Kontroliuojami parametrai: pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitritai, nitratai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas.