Vandens kokybė

Vandens kokybės žemėlapis ir analizė

 

Vandens kokybės tyrimų rezultatai

 

Informacija dėl fluoridų tyrimų rezultatų 2021 metais

Informuojame, kad vadovaujantis 2021 m. vasario 25 d. patvirtinta Geriamojo vandens programine priežiūra 2021 metams, pirmame metų ketvirtyje atlikus fluoridų tyrimus tiekiamame geriamajame vandenyje iš Žadeikių (Kartenos), Vydmantų, Pryšmančių, Darbėnų, Kūlupėnų vandenviečių pagal higienos normą leistina fluoridų koncentracija neatitiko Pryšmančių vandenvietėje. Tyrimais nustatyta fluorido koncentracija – 1,64 mg/l. Leistina parametro vertė pagal HN 24:2017 – 1,5 mg/l.

Informacija apie prevencines priemones, siekiant sumažinti patenkantį į organizmą šių elementų kiekį, gyventojams bus pateikiama kartu su mokėjimo pranešimais už teikiamas paslaugas.

Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, t.y. vartotojas jo negali pajausti. Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta fluorido ribinė rodiklio vertė yra 1,5 mg/litre. Fluoridas būtinas žmogaus organizmui, tačiau per dideli fluorido kiekiai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Optimalus šio elemento kiekis lemia dantų atsparumą ėduoniui, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui yra 3,5mg, rekomenduojama paros norma nėščiosioms moterims yra 3,0mg. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, taip pat galimi kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dantų fluorozė gali išsivystyti danties vystymosi ir formavimosi metu, t. y. iki 8-10 metų amžiaus vaikams. Todėl besilaukiančioms mamoms ir vaikams iki 10 metų svarbu kontroliuoti su maistu ir vandeniu gaunamą fluoridų kiekį. 

Siekiant išvengti neigiamo fluoridų poveikio, rekomenduojama:

  • Vengti vandens su padidintu fluoridų kiekiu, daugiau vartoti sulčių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluorido įsisavinimą organizme, o vitaminas C ir B1 padeda fluoridui greičiau pasišalinti iš organizmo;
  • Dantų priežiūros priemones (pastą, skalavimo skysčius) rinktis su mažesniu fluorido kiekiu arba visai be jo;
  • Nevartoti maistui druskos su fluoru, nevartoti maisto papildų, kuriuose yra fluoro;
  • Reguliariai tikrinti vaikų dantis ir kt.

Informacija dėl vandens kokybės, tyrimų rezultatų 2020 metais

Informuojame, kad vadovaujantis 2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1220 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN24 : 2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 8 punktu bei atsižvelgiant į bendrovės 2020 m. sausio 23 d. patvirtintą Geriamojo vandens programinę priežiūrą 2020 metams, atlikus  Tolių, Žutautų, Tarvydų, Kurmaičių, Tūbausių, Barzdžių, Salantų, Lubių, Žadeikių (Kartenos), Šukės, Lazdininkų, Kretingos miesto vandenvietėse IV ketvirčio geriamojo vandens kokybės tyrimus, pagal higienos normą leistina fluoridų koncentracija neatitiko Tolių, Tarvydų, Barzdžių, Šukės vandenvietėse.

Fluorido koncentracija šiose vandenvietėse pateikta lentelėje.

 

Tolių

2,2 mg/l

Tarvydų

1,9 mg/l

Barzdžių

2,8 mg/l

Šukės

2,8 mg/l

 

Informaciją apie reikalingas atlikti prevencines priemones, siekiant sumažinti patenkantį į organizmą šių elementų kiekį, gyventojams bus pateikiama kartu su mokėjimo pranešimais už teikiamas paslaugas.

 

Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, t.y. vartotojas jo negali pajausti. Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta fluorido ribinė rodiklio vertė yra 1,5 mg/litre. Fluoridas būtinas žmogaus organizmui, tačiau per dideli fluorido kiekiai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Optimalus šio elemento kiekis lemia dantų atsparumą ėduoniui, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui yra 3,5mg, rekomenduojama paros norma nėščiosioms moterims yra 3,0mg. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, taip pat galimi kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dantų fluorozė gali išsivystyti danties vystymosi ir formavimosi metu, t. y. iki 8-10 metų amžiaus vaikams. Todėl besilaukiančioms mamoms ir vaikams iki 10 metų svarbu kontroliuoti su maistu ir vandeniu gaunamą fluoridų kiekį. 

Siekiant išvengti neigiamo fluoridų poveikio, rekomenduojama:

  • Vengti vandens su padidintu fluoridų kiekiu, daugiau vartoti sulčių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluorido įsisavinimą organizme, o vitaminas C ir B1 padeda fluoridui greičiau pasišalinti iš organizmo;
  • Dantų priežiūros priemones (pastą, skalavimo skysčius) rinktis su mažesniu fluorido kiekiu arba visai be jo;
  • Nevartoti maistui druskos su fluoru, nevartoti maisto papildų, kuriuose yra fluoro;
  • Reguliariai tikrinti vaikų dantis ir kt.

„Fluoridas ir jo poveikis žmonių sveikatai“ skiltis parengta remiantis 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengta medžiaga 

Vandens kokybė centralizuotai tiekiamame vandenyje 2019 metais

Daugelis žino, kokią svarbą turi vanduo žmogaus organizmui. Tai pagrindinis energijos šaltinis. Vanduo daro didelę įtaką savijautai, darbingumui, kūno šilumos balansui ir medžiagų apykaitai. Jis yra pagrindinė kūno sudedamoji dalis, todėl norint gerai jaustis būtina per dieną išgerti 2-2,5 litrų vandens. Taip pat svarbi yra vandens kokybė. UAB „Kretingos vandenys“ skiria didelį dėmesį, kad žmonių namus pasiektų kokybės reikalavimus atitinkantis vanduo.

Atliktų tyrimų duomenimis, 2019 metais nė vienoje įmonei priklausiančioje vandenvietėje mikrobiologinės taršos rodiklių normos nebuvo viršytos, t. y. nerasta nei žarninių lazdelių, nei koliforminių bakterijų, nei žarninių enterokokų. Dažniausias Kretingos rajono vandenviečių gamtinių vandenų trūkumas - geležingumas ir amoningumas. Jį sukelia įvairūs geležies junginiai. Reaguojant su deguonimi susidaro netirpus trivalentės geležies hidroksidas – rūdžių spalvos nuosėdos. Vanduo, turintis geležies, žmogaus sveikatai nėra kenksmingas, tai daugiau estetinio diskomforto trūkumas. Požeminiame vandenyje esantis amonis yra kitos prigimties t. y. mineralinis darinys todėl jis nėra taršos rodiklis ir nekelia tiesioginio pavojaus žmogaus organizmui. Kretingos rajonas yra šiaurės-vakarų Lietuvos regione, kur gamtiniame vandenyje dažniausiai pasitaikantis biologiškai veiklus cheminis elementas - fluoras. Iki 2003 metų leistinas fluoro koncentracija buvo 4,5 miligramo litre vandens, o nuo minėtų metų koncentracija sumažinta iki 1,5 miligramo litre vandens. Pasikeitus reikalavimams pasirodė, kad gyventojai vartoja vandenį su padidintu fluoro kiekiu. Fluoras turi teigiamą ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Teigiamas poveikis - didėjant suvartojamam fluoro kiekiui, mažėja dantų emalio tirpumas, vykdoma ėduonies profilaktika, taisyklingai vystosi augančio organizmo kaulų struktūra ir sistema. Neigiamas poveikis - vaikų dantų fluorozės vystymasis. Kai fluoro kiekis didelis, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika. Fluorozė - tai dantų liga, prasidedanti danties vystymosi ir mineralizacijos periodu vaikams nuo 3 iki 8 metų. Vaikų pažeidžiamumas fluoroze nevienodas, tai ypač priklauso nuo vaiko organizmo, imuninės sistemos, mitybos, burnos higienos įpročių, todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą. Norint sumažinti dantų fluorozės atsiradimo riziką, reikėtų: kuo mažiau gerti vandens su padidėjusiu fluoro kiekiu (vartoti daugiau sulčių, kitų šaltinių vandens, pieno, vaisių, daržovių); kasdien gerti bent po stiklinę pieno, profilaktiškai vartoti vitaminus C ir B1, kurie padeda fluorui greičiau pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą; nevartoti maistui fluoruotos druskos; iki 3 metų amžiaus vaikams dantims valyti vartoti pastą be fluoro; 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm). UAB „Kretingos vandenys“ iniciatyva Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre specialistai periodiškai atlieka ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų tyrimus dėl fluorozės ir konsultuoja dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.

Fluoridai gali būti šalinami sugeriant reagentų sudaromais dribsniais, arba naudojant jonų mainus, arba naudojant membraninį perskyrimą. Pastaruoju būdu vanduo spaudžiamas pro pusiau laidžią membraną, kurioje susilaiko nepageidaujami jonai. Visi šie būdai turi trūkumų – vanduo apdorojamas cheminiais reagentais ir reikalaujantys nemažų finansinių investicijų. Kretingos mieste fluoro šalinimo membraninis perskyrimo metodas ES struktūrinių fondų, Vyriausybės bei Savivaldybės lėšomis buvo įdiegtas 2007 metais. Pastačius vandens gerinimo įrenginius Kretingos miesto žmonės vartoja higienos normą NH24:2017 atitinkantį geriamąjį vandenį. Žiūrint į žemiau pateiktos lentelės duomenis matyti, kad yra gyvenviečių, kurioms tiekiamas vanduo su padidintu fluoro kiekiu. Kaip jau buvo minėta, reikalavimai dėl fluoro šalinimo reikalauja nemažai investicinių poreikių statant ir eksploatuojant įrenginius, todėl pasirūpinti vandens kokybe visose gyvenvietėse yra sudėtinga užduotis.

 

Gyvenviečių sąrašas, kurioms centralizuotai tiekiamame vandenyje padidėjęs fluoro kiekis - pateiktas žemiau esančioje lentelėje:

Gyvenvietės pavadinimas

Fluoridų konc., mg/l

Gyvenvietės pavadinimas

Fluoridų konc., mg/l

Gyvenvietės pavadinimas

Fluoridų konc., mg/l

Vaineikiai

4,28

Klibiai

2,94

Tarvydai

2,12

S.Įpiltis

2,73

Leliūnai

5,40

Pryšmančiai

1,69

Laukžemė

3,79

Žibininkai

3,28

Rubuliai

2,38

Darbėnai

1,96

Padvariai

2,23

Pesčiai

5,50

Kašučiai

2,08

Juodupėnai

4,52

Budriai

1,66

Šukė

3,28

Nasrėnai

4,94

Barzdžiai

2,93

Kluonaliai

1,67

Toliai

2,35

 

 

       

Mažesnėms ir atokesnėms gyvenvietėms dar reikės palaukti, tačiau UAB „Kretingos vandenys“ specialistų kolektyvas kryptingai juda šia linkme, ieško būdų pakeisti šią situaciją, deda visas pastangas, kad gyventojams atitekėtų geros kokybės ir higienos normas atitinkantis vanduo. Dėl neatitinkančių normas rezultatų UAB „Kretingos vandenų" iniciatyva ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdant Nemuno žemupio II investicinio paketo projektus nugeležinimo, fluoro šalinimo įrenginiai pastatyti Vydmantų bei Salantų gyvenvietėse. Netolimoje ateityje, pasinaudojus Nemuno žemupio III investicinio paketo lėšomis numatoma vandens gerinimo įrenginius pastatyti kitose  įmonės prižiūrimose rajono teritorijose. Įmonė džiaugiasi pasiektais rezultatais ir toliau nenuleisdama rankų pasiryžusi kovoti su šia problema dėl žmonių gerovės.

 

Lietuvos higienos norma 24:2017 

Geriamojo vandens kokybės kontrolė

   Kiekvienais metais sudaromas gariamojo vandens mėginių nuolatinės ir programinės priežiūros grafikas, kuriuo vadovaujantis kontroliuojama geriamojo vandens kokybė UAB „Kretingos vandenys“ vandens tiekimo teritorijose, nuo vandens kelio pradžios iki čiaupo.

   2019 m. sausio 1 dienos duomenimis apie 78 proc. gyventojų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas centralizuotai, yra labai geros kokybės. Geriamojo vandens kokybės rodikliai kontroliuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ vykdant geriamojo vandens nuolatinę ir periodinę programinę priežiūrą.

   Remiantis Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir ES Tarybos direktyvos 98/83/EB „Dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės“ reikalavimais paimti mėginiai iš Kretingos rajono vandens tiekimo teritorijų pagal suderintą grafiką pristatomi į AB „Klaipėdos vanduo“ atestuotą geriamojo vandens tyrimo laboratoriją, kurioje tiriami mikrobiniai, toksiniai bei indikatoriniai vandens kokybės rodikliai.

   Nors visos geriamojo vandens vandenvietės teritorijos nuolat kontroliuojamos, prižiūrimos ir tvarkomos, bei griežtai laikomasi sanitarinių apsaugos zonų reikalavimų, tačiau kontrolė yra privaloma siekiant užkirsti kelią vandens kokybės pablogėjimui dėl antropogeninių veiksnių. Atsiradus mikrobinės taršos pavojui, UAB“Kretingos vandenys“ turi galimybę dezinfekuoti geriamąjį vandenį natrio hipochlorito tirpalu.

 

Vandens šaltiniai 

Visi Kretingos rajono gyventojai, kurie naudojasi centralizuotais vandentiekio tinklais, vartoja požeminį vandenį. Pagrindinės vandenvietės, kurios pateikia daugiau kaip 100 m3/d yra Kretingos, Salantų ir Vydmantų.

Kretingos vandenvietė yra rytiniame Kretingos miesto pakraštyje, objektas yra Kretingos rajone, Padvarių kaime. Vandenvietėje yra 6 gavybos gręžiniai dirba 3. Vandenvietė priskiriama uždarų vandenviečių I grupei, todėl sanitarinė apsaugos zona gana formali ir ūkinė veikla joje praktiškai nėra ribojama. Teritoriją iš šiaurės pusės riboja miškai, iš kitų pusių dirbami laukai, pievos. Artimiausia gydymo įstaiga 1,5 km į vakarus nuo vandenvietės, mokyklos – Jurgio Pabrėžos gimnazija, Pranciškonų gimnazija, Kretingos vaikų ugdymo centras, Kretingos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, vaikų darželis „Eglutė“, Kretingos mokykla-darželis vaikystės pedagogikos centras „Pasaka“, Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla, Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“, , lopšelis-darželis „Voveraitė“. Artimiausia sodyba – šalia vandenvietės teritorijos. Artimiausias atviras vandens telkinys vakarų kryptimi 0,5 km esantis Kretingos parko I tvenkinys. Hidrologiniu požiūriu vietovė priklauso viršutinio permo ir viršutinio devono Žagarės vandeningajam kompleksui. Vandenvietės teritorijoje plotai apsėti daugiametėmis žolėmis, teritorija aptverta metaliniu tinklu.

Salantų vandenvietė yra gyvenvietės pietrytiniame pakraštyje, objektas yra Kretingos rajone, Salantų mieste. Iš visų pusių supa pievos. Artimiausias gyvenamasis namas yra 0,14 km nuo vandenvietės centro. Vandenvietėje yra 3 gavybos gręžiniai, dirba 1-2. Teritorija aptverta vieline tvora, randasi Salantų regioninio parko teritorijoje. Pietryčių kryptimi 0,89 km nuo vandenvietės prateka Alkupio upelis, šiaurės-vakarų kryptimi 1,0 km atstumu prateka Minijos upė. Hidrologiniu požiūriu vietovė priklauso viršutinio permo ir viršutinio devono Žagarės vandeningajam kompleksui. Artimiausia gydymo įstaiga 0,6 km į šiaurės vakarus nuo vandenvietės, mokykla – Kretingos rajono Salantų gimnazija.

Vydmantų vandenvietė yra Kretingos rajone, Vydmantų pietinėje gyvenvietės dalyje, ji sudaryta iš 3 eksploatacinių gręžinių. 2 veikiantys gręžiniai kompaktiškai įrengti viename maždaug 96x44 m dydžio vandenvietės sklype, o trečiasis – išgręžtas atokiau, už 350 m į pietus. Pastarasis neeksploatuojamas. Veikiantys gręžiniai įrengti į viršutinio permo, o neveikiantis – į Žagarės vandeninguosius sluoksnius. Teritorija aptverta segmentine tvora. Į rytus 0,4 km atstumu yra Vydmantų vidurinė mokykla, šiaurės-rytų kryptimi 0,6 km atstumu – Vydmantų ambulatorija.

Darbėnų  vandenvietė – šiaurinėje gyvenvietės dalyje. Darbėnų vandenvietėje išgręžti 2 gręžiniai. Abu gręžiniai veikiantys. Pastarieji vieninteliai įrengti į P2, o kitas – į D3žg vandeninguosius sluoksnius. Vandenvietė aptverta tvora, nuo I vandenvietės pietų kryptimi 0,6 ir 0,7 km atstumu atitinkamai yra Darbėnų ambulatorija ir Darbėnų gimnazija, Darbėnų ikimokyklinio ugdymo skyrius. Pietų kryptimi 60m atstumu nuo I vandenvietės prateka Dubupio upelis, šiaurės kryptimi 180 m atstumu – Darbos upelis, pietų kryptimi 1 km atstumu yra atviras vandens telkinys – Darbėnų tvenkinys. II vandenvietė yra nutolusi 1,3 km. pietų kryptimi nuo I vandenvietės, šalia Klevų g. (šiuo metu vandenvietė neeksploatuojama).

Kūlupėnų vandenvietė yra rytinėje gyvenvietės dalyje, ją sudaro 3 eksploataciniai gręžiniai, išgręžti 2 netoliese esančiuose sklypeliuose. Visi gręžiniai įrengti į D3žg vandeningąjį sluoksnį. Sistemingai eksploatuojamas tik vienas, kiti 2 gręžiniai – užkonservuoti. Vakarų kryptimi 0,6 km atstumu randasi Kūlupėnų vidurinė mokykla ir Kūlupėnų medicinos punktas. Rytų kryptimi 1 km. Atstumu prateka Minijos upė, ta pačia kryptimi iki Salantų regioninio parko teritorijos ribos atstumas – 0,6 km. Vandenvietės teritorija aptverta tvora.